bjauravaikis

bjaurãvaikis sm. (1) 1. bjaurus, negeras vaikas: Visi buvo geri ir klusni vaikai, ir iš kur tu toks bjaurãvaikis atsiradai! Brs. 2. bjaurus, negražus vaikinas: Ta mergė tokia puiki ženijas su tuo bjaurãvaikiu! KlvrŽ.